Knyga
Jobo knyga
36 skyrius
Elihus kalbėjo toliau:
"Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą.
Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.
Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.
Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.
Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.
Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.
Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis, tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.
Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.
Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.
Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.
Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.
Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.
Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.
Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.
Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.
Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.
Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.
Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.
Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.
Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?
Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: 'Tu klysti'?
Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.
Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.
Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.
Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų, kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.
Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?
Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.
Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.
Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.
Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta".
37 skyrius
"Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.
Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.
Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.
Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.
Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.
Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.
Iš pietų ateina audra, iš šiaurės - šaltis.
Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.
Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.
Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.
Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.
Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?
Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?
Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?
Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?
Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.
Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.
Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.
Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.
Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi".
38 skyrius
Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė:
"Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais?
Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man.
Kur buvai, kai Aš dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei supranti.
Ar žinai, kas nustatė jos dydį, kas ją išmatavo?
Ant ko pritvirtintas jos pamatas arba kas padėjo jos kertinį akmenį, kai kartu giedojo ryto žvaigždės ir šaukė iš džiaugsmo visi Dievo sūnūs?
Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių?
Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais,
kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris ir pasakiau: 'Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos'.
Ar kada nors savo gyvenime įsakei rytui ir nurodei aušrai jos vietą, kad ji, pasiekus žemės pakraščius, nukratytų nedorėlius nuo jos?
Žemė keičiasi kaip molis po antspaudu, susiklosto kaip drabužis.
Nedorėliams saulė nebešviečia, jų pakelta ranka sulaužoma.
Ar kada pasiekei jūros šaltinius ir vaikštinėjai tyrinėdamas gelmes?
Ar mirties vartai tau buvo atverti, ar matei mirties šešėlio duris?
Ar išmatavai žemės platybes? Atsakyk, jei visa tai žinai.
Kur yra kelias į šviesą, kur gyvena tamsa?
Ar gali pasiekti jų ribas ir surasti taką į jų namus?
Aišku, tu žinai, nes tada jau buvai gimęs ir gyveni nuo amžių!
Ar buvai nuėjęs į sniego sandėlius ir sandėlius krušos, kurią laikau sielvarto metui, karo ir kovos dienai?
Kur yra kelias, kuriuo ateina šviesa ir iš kur pakyla žemėje rytys?
Kas nustatė lietui ir žaibui kryptį, kad lytų negyvenamose vietose, dykumose, kur nėra žmonių, drėkintų tuščią ir apleistą žemę, kad želtų žolė?
Ar lietus turi tėvą? Kas pagimdė rasos lašus?
Kur gimė ledas? Kas pagimdė šerkšną po dangumi?
Kodėl vanduo sukietėja į akmenį ir gelmių paviršius užšąla?
Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Oriono?
Ar gali liepti užtekėti Aušrinei ir Grįžulo ratams jų laiku?
Ar pažįsti dangaus nuostatus ir gali juos pritaikyti žemei?
Ar gali įsakyti debesiui, kad jo srovės išsilietų ant tavęs?
Ar gali pasiųsti žaibus, kad jie išeitų, sakydami: 'Štai mes čia'?
Kas įdėjo išmintį į širdį ir davė supratimą protui?
Kas gali suskaičiuoti debesis? Kas gali uždaryti dangaus indus, kai dulkės tampa purvu ir grumstai sulimpa?
Ar gali sumedžioti liūtei grobį ir pasotinti jos jauniklius, gulinčius olose ir lindynėse?
Kas paruošia varnui peną, kai jo jaunikliai šaukiasi Dievo, klaidžiodami be maisto?"
39 skyrius
"Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?
Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?
Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.
Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.
Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?
Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.
Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.
Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.
Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?
Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?
Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?
Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?
Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?
Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.
Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.
Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui, nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.
Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.
Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?
Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.
Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.
Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.
Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai, jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.
Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Yhaha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.
Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?
Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?
Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.
Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.
Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis".
40 skyrius
Viešpats, atsakydamas Jobui, tarė:
"Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, pamokys Jį? Teatsako tas, kuris priekaištauja Dievui".
Jobas atsakė Viešpačiui:
"Aš per menkas Tau atsakyti. Aš uždengsiu ranka savo burną.
Kartą kalbėjau, bet daugiau nebekalbėsiu ir nebeatsakysiu".
Tuomet Viešpats kalbėjo Jobui iš audros:
"Susijuosk dabar kaip vyras, Aš klausiu tavęs, o tu atsakyk man.
Ar tu panaikinsi mano sprendimą? Ar mane smerksi, o save teisinsi?
Ar tavo ranka tokia kaip Dievo? Ar tavo balsas toks stiprus kaip Jo balsas?
Pasipuošk garbe ir kilnumu, apsisiausk šlove ir spindesiu.
Išliek savo rūstybę, pažvelk į kiekvieną išdidų ir pažemink jį.
Pažemink visus išdidžiuosius ir sutrypk nedorėlius ten, kur jie yra.
Paslėpk juos visus dulkėse ir nuvesk į mirties tamsą.
Tada Aš pripažinsiu, kad tavo dešinė gali tave išgelbėti.
Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.
Jo jėga strėnose ir pilvo raumenyse.
Jis iškelia savo uodegą kaip kedrą; jo šlaunų raumenys tvirtai susipynę.
Jo kaulai kaip variniai vamzdžiai, o skeletas kaip geležiniai virbai.
Jis yra Dievo kelių pradžia. Tik Tas, kuris jį sukūrė, gali jį įveikti.
Kalnuose, kur gyvena laukiniai žvėrys, auga jam maistas.
Jis guli po ūksmingais medžiais, pasislėpęs tarp nendrių pelkėse.
Jį dengia ūksmingų medžių šešėliai, paupio gluosniai jį supa.
Jis geria iš upės neskubėdamas, jam atrodo, kad Jordanas sutilps į jo nasrus.
Kas galėtų jį pagauti kabliais arba žabangais?"
Dinozaurai gyveno ne prieš miljonus metų, bet ir Jobo laikais...
Netikėk darvinistais, patikėk Kūrėju...
