Kodėl
lietuviams patinka Darbo partija ir kryžiai...
Ką pasirinksi? Tikėti savimi ar tikėti Dievu?
Joks žmogus negali pats išsigelbėti iš nuodėmingo gyvenimo ir nuo ateinančio Dievo teismo.
Žmogus pats negali nutiesti kelio pas Dievą. To padaryti negali ir jokia religija, jokios apeigos.
Kad ir kaip stengtumeisi, ir tu negali savo jėgomis išsigelbėti.
Dangaus ir išgelbėjimo negalima užsitarnauti gerais darbais.
Daugelis lietuvių mano, jog užtenka laikytis tradicinių religinio gyvenimo formų ir papročių, kad būtų išgelbėti.
Tai yra didelė klaida ir savęs apgaudinėjimas.
Dievas nenori tavo dievotumo, Dievas nori tavęs.
Bibijoje yra užrašytas išgelbėjimo planas.
Net aršiausi ateistai (dažniausiai tai komunistai) pripažįsta Jėzaus Kristaus istoriškumą.
Jėzus buvo, tai - faktas.
Klausimas ar Jis melavo, ar sakė tiesą?
Vieni pasirenka tikėti, kad Jis - Dievas, kiti, kad jis buvo tik geras žmogus, dar kiti išvis nieko nemano, tiesiog žmonės be nuomonės.
Žmonės gali meluoti, todėl išmintingiausia tikėti ne tuo ką sako žmogus, bet ką sako Dievas.
Todėl mums duota Biblija.
Esame girdėję apie Naujajį Testamentą ar apie Evangelijas.
Trisdešimt metų po Jėzaus mirties ir prisikėlimo apaštalai žodžiu skelbė apie Jį gerąją naujieną.
Per tą laiką buvo surinkti ir Jėzaus Kristaus posakių užrašymai.
Tokie užrašai ir žodžiu pasakojami atsiminimai apie Jėzų suteikė galimybę atsirasti keturioms Evangelijoms.
Jos tapo apaštalų mokymo pamatu.
Vėliau buvo užrašytas ir visas Naujasis Testamentas.
Bet ką žinome apie Senąjį Testamentą?
Jeigu nori, šioje svetainėje susipažinsi su Senuoju Testamentu.
1. Pradžios knyga
Dievas yra mūsų pasaulio ir visos žmonijos
Kūrėjas. Jis viską sukūrė tobulai , tuo pačiu
sutekdamas žmogui laisvę rinktis, bet žmogus pasirinko nuodėmę
(t.y. nepaklusti). Šioje knygoje atsispindi Dievo santykis į žmogų
iki ir po kritimo. Per Abelį, Enochą, Nojų, Abraomą ir
k.t. Viešpats parodo savo išgelbėjimo planą.
Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
Žemė buvo be pavidalo ir tuščia, tamsa gaubė gelmes, ir
Dievo Dvasia sklandė virš vandenų.
2. Išėjimo knyga
Dievas išlaisvina savo tautą. Jis per Mozę sudaro sandorą su savo tauta ir įstatymus, pagal kuriuos ji turi gyventi.
"Negarbink svetimų dievų, nes Viešpats yra pavydus Dievas.
Nedaryk sandoros su anų kraštų žmonėmis, kad kas nors iš jų garbinęs stabus nepasikviestų tavęs jų aukų valgyti.
Neimk savo sūnums žmonų iš jų dukterų, kad jos, garbindamos stabus, neįtrauktų ir tavo sūnų garbinti jų dievų.
Nepasigamink nulietų dievų."
3. Kunigų knyga
Šioje knygoje Dievas mus moko, kaip esant šventykloje (tuo metu palapinėje) artintis prie Dievo. Taip pat kalbama apie tai, kokios turi būti priemonės ir koks žmogus turi būti pats, kad artėtų prie Dievo.
"Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa. Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą."
4. Skaičių knyga
Dievo kantrybė ir Jo tautos neklusnumas. Dievas nesiliauja mylėti savo tautą, parodo Savo ištikimybę, bet neklusnumas baudžiamas, kad tauta atsigręžtų į Dievą.
Jiems išėjus, Viešpats nužengė debesies stulpe ir, stovėdamas
palapinės įėjime, pašaukė Aaroną ir Mirijamą.
Kai juodu priėjo, Jis tarė jiems: "Klausykite! Jei kas
tarp jūsų yra Viešpaties pranašas, Aš jam apsireiškiu regėjime
arba kalbu sapne. Ne taip yra su mano tarnu Moze, kuris yra ištikimas
visuose mano namuose. Su juo Aš kalbuosi veidas į veidą,
atvirai, o ne neaiškiais žodžiais, ir jis mato mano pavidalą. Kaip
judu nebijote kalbėti prieš mano tarną Mozę?
5. Pakartoto įstatymo knyga
Dievo baimė ir paklusnumas Jam. Žmogus gyvens tik paklusdamas Dievui.
6.
Jozuės knyga
Dievas ištęsi savo pažadą ir izraelitai užimą pažadėtąją
žemę.Žmonės raginami pasirinkti ir tarnauti Dievui nuoširdžiai
ir ištikimai.
"Būk stiprus ir drąsus; tu padalinsi žemę tautai, kurią duoti pažadėjau jų tėvams. Tik būk stiprus ir labai drąsus, kad galėtum išpildyti įstatymą, kurį tau Mozė, mano tarnas, įsakė. Nenukrypk nuo jo nei į kairę, nei į dešinę, ir tau visuomet seksis, kur tik eisi. Šita įstatymo knyga teneatsitraukia nuo tavo burnos, bet mąstyk apie ją dieną ir naktį, kad tiksliai vykdytum viską, kas joje parašyta; tada visa, ką bedarytum, klestės ir visur tau seksis. Atsimink, ką įsakiau, - būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi."
7.
Teisėjų knyga
Žmonės yra nepastovūs ir vis grįžta prie stabų,
nusisukdami nuo Dievo. Kai Viešpats jiems duodavo teisėją, tas išgelbėdavo
izraelitus iš jų priešų. Dievas gailėdavosi jų, kai
jie skųsdavosi prispaudėjais. Bet, teisėjui mirus, jie
sekdavo svetimus dievus. Jie neatsisakė savo darbų.
"
Izraelitai prašė Gedeono: "Valdyk mus tu, tavo sūnus ir sūnaus sūnus, nes tu mus išgelbėjai iš Madiano rankų". Gedeonas atsakė jiems: "Nei aš, nei mano sūnus nevaldys jūsų. Viešpats bus jūsų valdovas."
8.
Rūtos knyga
Knyga apie meilę ir ištikimybę. Nors Rūta nebuvo izraelitė,
bet Dievas ją priėmė, nepaisant jos tautybės. Dievas
priima kiekvieną, kuris juo pasitiki.
Jis sakė: "Viešpats telaimina tave, mano dukra. Tavo paskutinis poelgis yra geresnis už pirmutinį, nes tu neieškojai jaunuolio, turtingo ar beturčio.
Nebijok, mano dukra. Visa, ko prašai, aš padarysiu. Visi šio miesto gyventojai žino, kad tu esi dora moteris...
9.
1 Samuelio knyga
Nepaisant to, ką mano kiti žmonės,
Dievas mato širdį. Dievas atsako į karštas maldas. Nors
izraelitai turėjo būti valdomi tik vieno Dievo, bet jie sekdami
kitų tautų pavyzdžiu panoro karaliaus. Karalius Saulius pradžioje
valdė teisingai, bet atmetė Dievą.
"Ant tavęs nužengs Viešpaties Dvasia, ir tu pranašausi kartu su jais ir tapsi kitu žmogumi. Kai visi tie ženklai įvyks su tavimi, elkis pagal aplinkybes, nes Dievas su tavimi."
10.
2
Samuelio knyga
Dovydas patiko Dievui, nors dažnai eigėsi
blogai, bet visada išpažindavo savo nuodėmes ir prašė
atleidimo. Dievas visada maloningas. Dievas pažada Dovydui, kad jo
palikuonis amžinai bus soste, taip kalbama apie Jėzų.
"Dovydas jam tarė: "Kaip išdrįsai pakelti savo ranką, kad nužudytum Viešpaties pateptąjį?"
11.
1
Karalių knyga
Saliamonas tampa Izraelio karaliumi. Saliamonas prašė
Dievo išminties, meldėsi dėl Dievo buvimo šventykloje. Dievas
atsako į karaliaus maldą, įtvirtina Izraelio karalystę
ir išbando tautos ištikimybę.Žmonės laisvi ir saugūs tol,
kol pasitiki Dievu.
"Achabas, pamatęs Eliją, tarė: "Tai suradai mane, mano prieše?" Tas atsakė: "Aš tave suradau, nes tu parsidavei, kad darytum pikta Viešpaties akyse. Todėl Viešpats sako: 'Aš bausiu tave ir išnaikinsiu visus Achabo šeimos vyrus, nė vieno nepaliksiu gyvo. Padarysiu tau, kaip padariau Nebato sūnui Jeroboamui ir Achijo sūnui Baasai, nes tu įtraukei Izraelį į nuodėmę'..."
12.
2
Karalių knyga
Eliziejus gauna Dievo jėgos tiek, kiek trokšta.
Kiekvienas Izraelio valdovas įvertinamas pagal jo atsidavimą ir
ištikimybę Dievui. Žmonės sąmoningai nepaklūsta
Dievui ir tai baudžiama.
"Ezekijas meldėsi prieš Viešpatį ir sakė: "Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę. Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sinacheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą. Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis. Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas - medis ir akmuo - todėl jie sunaikino juos. Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!"
13.
1
Kronikų knyga
Dovydo karaliavimas ir pasiruošimas statyti šventyklą,
dar kartą parodo, kad Dievui svarbūs juo pasitikintys žmonės
ir Jis viską sprendžia ir valdo.
"...Dovydas neskaičiavo tų, kurie buvo dvidešimties metų ir jaunesni, nes Viešpats buvo pažadėjęs padauginti Izraelį kaip žvaigždes danguje. Zerujos sūnus Joabas buvo pradėjęs skaičiuoti izraelitus, bet nebaigė, nes Izraelis už tai buvo nubaustas. Šis skaičiavimas nepateko į karaliaus Dovydo metraščius."
14.
2
Kronikų knyga
Saliamono išmintis ir turtai gaunami iš Dievo. Šventykla
statoma Dievo išmintimi. Judėjos karaliams atsitraukus nuo Dievo
ateina bausmės. Izraelitai ištremti dėl savo nuodėmių.
"Karalius Achazas savo vargų laikotarpiu dar labiau nusikalto Viešpačiui. Jis aukojo Damasko dievams, kurie jį nugalėjo, sakydamas: "Sirijos karalių dievai padeda jiems; aš jiems aukosiu, kad jie ir man padėtų". Bet jie tapo pražūtimi jam ir visam Izraeliui. Achazas surinko Dievo namų indus, supjaustė juos, užrakino Viešpaties namų duris ir pristatė aukurų kiekviename Jeruzalės kampe. Jis pristeigė kiekviename Judo mieste aukštumų svetimiems dievams smilkyti, sukeldamas Viešpaties, savo tėvų Dievo, rūstybę."
15.
Ezdro
knyga
Ezdras, nusižemindamas prieš Dievą dėl
tautos nuodėmių, kviečia atnaujinti sandorą su Juo. Žydai,
nepaisant atsitraukimo, tebėra Dievo išrinktoji tauta. Pasitikėdami
Dievu jie atstatė šventyklą, aukodami nuoširdžiai tarnavo
Dievui.
"Jūs esate šventi Viešpačiui, indai taip pat šventi. Sidabras ir auksas yra laisvos valios aukos Viešpačiui, jūsų tėvų Dievui. Budėkite ir saugokite tai, kol pasversite Jeruzalėje, Viešpaties namuose, kunigų, levitų ir Izraelio giminių vadų akivaizdoje". Kunigai ir levitai paėmė pasvertą sidabrą, auksą ir indus, kuriuos jie turėjo nugabenti į Jeruzalę, į Dievo namus. Pirmo mėnesio dvyliktą dieną išėjome nuo Ahavos upės Jeruzalės link. Dievo ranka buvo ant mūsų, ir Jis saugojo mus nuo priešų ir užpuolikų."
16.
Nehemijo
knyga
Atstatomos Jeruzalės sienos. Dievobaimingas ir
uolus Nehemijas stiprina izraelitus. Viešpaties džiaugsmas yra stiprybė,
sunkiu metu nereikia bijoti ir liūdėti.
"Tautos kunigaikščiai gyveno Jeruzalėje, o kiti metė burtą, kad vienas dešimtadalis gyventų Jeruzalėje, šventajame mieste, o devyni dešimtadaliai liktų gyventi kituose miestuose. Tauta palaimino kiekvieną, kuris savanoriškai sutiko apsigyventi Jeruzalėje."
17.
Esteros
knyga
Kai matome grėsmingas aplinkybes, pasitikėdami Dievu žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera. Dievas saugo savo tautą
nuo įvairiausių pavojų.
"Tą naktį karalius negalėjo miegoti. Jis įsakė atnešti metraščių knygą ir jam skaityti iš jos. Rado parašyta, kaip Mordekajas pranešė apie eunuchų Bigtano ir Tereso, ėjusių sargybą prie vartų, sąmokslą nužudyti karalių Ahasverą. Karalius paklausė: "Koks pagerbimas ir atlyginimas buvo duotas Mordekajui už tai?" Karaliaus tarnai, kurie jam patarnavo, atsakė: "Jokio atlyginimo". Karalius klausė: "Kas yra kieme?" Tuo laiku Hamanas buvo įėjęs į karaliaus namų išorinį kiemą kalbėti su karaliumi dėl Mordekajo pakorimo ant kartuvių, kurios jau buvo pastatytos..."
Mums dažnai užduodamas klausimas: jeigu Dievas
teisingas, kodėl tikintieji kenčia? Šį klausimą mums
dažnai užduoda pasaulio žmonės, kai ateina sunkumai arba mes patys
jį sau užduodame, kaip tai darė ir teisusis Jobas. Ir kai Jobas
išgirsta Dievą, visi ginčai ir klausimai pasitraukia, nes
tikintysis lieka patenkintas Dievo išmintimi ir galybe.
19.
Psalmių
knyga
Dievas yra kiekvienoje mūsų gyvenimo srityje. Psalmėse randu
viltį, Dievo baimę, tikėjimą, tikinčio kančias.
Ir visa tai išgyvename kartu su Dievu.
"Nuostatais Tavo gėrėsiuos, nepamiršiu Tavo žodžių. Suteik savo tarnui malonę, kad aš gyvendamas Tavo žodžio laikyčiausi. Atverk man akis, kad stebuklus Tavo įstatyme regėčiau."
20.
Patarlių
knyga
Ta pačią Dievo išmintį, kuri sukūrė dangų ir
žemę, mes kaip Jo vaikai turėtume pritaikyti šiame pasaulyje
pilname pykčio, kvailysčių, bei beprasmybės. Visos išminties
esmė – Dievo baimė.
"Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems."
21.
Eklezasto
knyga
Kodėl gyvenimas kartais atrodo toks beprasmiškas? Be Dievo viskas yra tuštybė. Visos žmogiškos jėgos rasti palaimą čia žemėje daro žmogų dar labiau nelaimingu. Žemiška išmintis yra priešinga Dievo išminčiai, paklusnumui ir nuolankumui.
"Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną. Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus - gerus ir blogus."
22.
Giesmių
giesmė
Tikri jausmai mylimajai.
"
Laikyk mane kaip antspaudą prie savo širdies, kaip apyrankę ant rankos. Meilė yra stipri kaip mirtis, pavydas žiaurus kaip mirusiųjų buveinė. Jos karštis yra ugnies karštis, stipriausia liepsna.Daugybė vandenų neužgesins meilės ir srovės nepaskandins jos. Jei žmogus duotų už meilę visus savo turtus, būtų visiškai paniekintas."
23.
Izaijo
pranašystė
Graudi pranašystė, nes nuodėmė liūdina, bet taip pat ir džiaugsminga pranašystė, nes Dievas didis ir gailestingas. Dievo šventumas ir didybė ryškiai atsiskleidžia šioje knygoje.
24.
Jeremijo
pranašystė
Jeremijas skelbia jog Jeruzalė žlugs, ir šis
jo skelbimas patikrinamas asmeniškai. Už stabų garbinimą tauta
susilaukia teismo, bet Viešpats pažada kad ateityje Izraelio byla bus išklausyta
ir bus atkeršyta jo skriaudėjams.
"Ateis diena, - sako Viešpats, - kai Aš išauginsiu teisią atžalą iš Dovydo giminės. Jis viešpataus kaip karalius, elgsis išmintingai, vykdys teisingumą bei teismą krašte. Jo dienomis Judas bus išgelbėtas ir Izraelis gyvens saugiai. Jo vardas bus: 'Viešpats, mūsų teisumas'."
25.
Raudų
knyga
Didžiausias skausmas, kai Dievas apleidžia žmogų,
taip ir Raudose matome, kaipViešpats už nuodėmes pasmerkė kentėti
Izraelio tautą. Tačiau net tada matome Dievo gailestingumą,
nes Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
"Kaip grynas auksas patamsėjo, kaip jis pasikeitė! Šventyklos akmenys guli išmėtyti visur gatvėse. Brangūs Siono sūnūs, prilygstantys auksui, dabar laikomi moliniais indais, puodžiaus rankų darbu!"
26.
Ezechielio
pranašystė
Dievas yra teisėjas ir Jis smerkia nuodėmę. Išpranašautas Jeruzalės sugriovimas ir parodoma Dievo galybė, kai tauta parvedama namo ir jai suteikiama nauja širdis, bei naujas tikėjimas.
27.
Danieliaus
pranašystė
Dievas laimino Danielių, kaip žmogų, kuris turėjo uolų tikėjimą ir tai pasireiškė per jo drąsius poelgius. Ateityje parodo Dievo pergalę.
"Karalius Danieliui tarė: "Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats ir paslapčių atskleidėjas, nes tu sugebėjai atskleisti šią paslaptį!"
28.
Ozėjo
pranašystė
Dievo malonė ir meilė, net tada kai tauta
paleistuvauja su svetimais dievais. Dievas laukia, kada išrinktoji tauta
sugrįš.
"Priartėjo aplankymo dienos ir atsiskaitymo metas. Izraelis tai žino! Pranašas - kvailys, dvasinis žmogus - beprotis! Tai dėl tavo kalčių daugybės, dėl didelės neapykantos. Efraimo sargas yra su mano Dievu. Bet pranašas - žabangai visuose jo keliuose, neapykanta Dievo namuose."
29.
Joelio
pranašystė
Viešpats kviečia tautą atgailai. Kai
ateis Viešpaties diena, Dievas baus už nuodėmes ir teis tautas.
"Paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmingą susirinkimą, sukvieskite vyresniuosius ir visus krašto gyventojus į Viešpaties, jūsų Dievo, namus ir šaukitės Viešpaties. Viešpaties diena arti! Kaip sunaikinimas ji ateis nuo Visagalio."
30.
Amoso
pranašystė
Samarijai pranašaujamas atpildas už nuodėmes, nors tuo metu ši šalis (šiaurinė Izraelio karalystė) klestėjo. Izraelitai nematė nuodėmės, nes jie pasuko nuo Viešpaties kelio. Pasikėlusiai tautai pranašas – piemuo, išpranašauja žlugimą, tačiau paskutinėse eilutėse paskelbiamas atgimimo pažadas.
"Viešpats Dievas sako: "Ir atsitiks tą dieną, kad saulė nusileis vidudienį ir šviesi diena taps naktimi."
31.
Abdijo
pranašystė
Pranašystė apie edomiečių prąžūtį. Viešpaties diena arti visoms tautoms.
"Siono kalne bus išgelbėjimas ir šventumas. Tada Jokūbo namai užvaldys savo nuosavybę. Jokūbo namai bus ugnis, Juozapo namai - liepsna, o Ezavo namai - ražienos. Jie padegs ir sudegins juos, ir niekas iš Ezavo namų nepabėgs, - sako Viešpats. - Tada pietiečiai užvaldys Ezavo kalnyną, o lygumų gyventojai - filistinus."
32.
Jonos
pranašystė
Mes dažnai savaip įsivaizduojame kas yra
teisinga, tuo būdu net nepaklūstame Dievo valiai. Todėl
Dievas leidžia mum atsidurti itin sunkiose situacijose, kad savo bejėgiškume
šauktumėmės Jo gailestingumo. Tuo būdu čia pamatome,
kad Dievas gailestingas ne tik Izraeliui, bet ir jo priešams.
"Ninevės žmonės patikėjo Dievu ir paskelbė pasninką ir nuo mažiausio iki didžiausio apsisiautė ašutinėmis. Kai ta žinia pasiekė Ninevės karalių, jis pakilo iš savo sosto, nusivilko savo drabužius, apsisiautė ašutine ir atsisėdo pelenuose. Ir jis išleido Ninevėje tokį įsakymą: "Karalius ir jo didžiūnai skelbia: žmonės ir gyvuliai, galvijai ir avys privalo pasninkauti. Teneragauja jie nei maisto, nei vandens. Žmonės ir gyvuliai turi apsidengti ašutinėmis ir garsiai šauktis Dievo, atsisakyti piktų kelių ir smurto. Kas žino, gal Dievas pasigailės mūsų, atsileis Jo rūstybė ir mes nepražūsime?" Dievas, pamatęs, kad jie atsisakė savo piktų kelių, gailėjosi jų ir neįvykdė to, ką buvo jiems sakęs."
33.
Michėjo
pranašystė
Tai ką gero ir nuostabaus padarys mūsų Viešpats paskutiniąją
dieną, tą Jis žadėjo nuo pat pradžios. Jis yra nesikeičiantis
Dievas, nežiūrint į Jo tautos nepastovumą. Dievui
nepriimtinos žmonių aukos su neteisia širdimi, todėl Jis
reikalauja teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti
nuolankiai su Dievu.
"Su kuo man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti su metinių veršių deginamosiomis aukomis? Ar Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę? Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu."
34.
Nahumo
pranašystė
Žmogiškom
akimis atrodytų nenugalima Asirijos civilizacija buvo pasmerkta visiškam
sunaikinimui ir išnykimui. Dievas yra tautų ir pasaulio istorijos
Viešpats.
"Raitelis pakelia švytintį kardą ir blykčiojančią ietį. Daugybė užmuštų, krūvos negyvų, begalės lavonų! Jie klupinėja, eidami per lavonus. Tai dėl daugybės paleistuvysčių ir žavingų kerėtojų, kurios apraizgė tautas ir gimines savo kerais."
35.
Habakuko
pranašystė
Tikintysis nebus nuviltas, nes Dievas viską mato ir juo galima pasitikėti. Teisusis gyvens tikėjimu.
"Pasipūtėlio siela nėra dora, bet teisusis gyvens savo tikėjimu."
36.
Sofonijo
pranašystė
Viešpaties teismas apvalys savo tautą. Tik nuolankūs ir nusižeminę, kurie pasitikės Viešpaties vardu bus su Dievu.
"Aš su žibintais ieškosiu po Jeruzalę ir nubausiu tuos, kurie sėdi ant savo mielių, o širdyje mano: 'Viešpats nedarys nei gera, nei pikta'."
37.
Agėjo
pranašystė
Žmogui būdinga rūpintis daugiau savimi, nei kitais. Per pranašystę žydai buvo paskatinti ir padrąsinti pabaigti atstatyti šventyklą.
"Jūs tikėjotės daug, o gavote mažai; parsigabenote į namus, o Aš sunaikinau. Kodėl? - sako kareivijų Viešpats. - Dėl to, kad mano namai guli griuvėsiuose, o jūs skubate statyti savo namus"
38.
Zacharijo
pranašystė
Žydai sugrįžo iš tremties, prasideda naujas
gyvenimas, kuris gali atnešti nemažai sunkumų, bet viskas priklauso
nuo Viešpaties valios. Taip ir tikintieji gyvenime patiria išbandymus,
bet guodžia ir stiprina viltis, jog greit būsime su Karaliumi.
"Viešpats tarė šėtonui: "Viešpats, kuris išsirinko Jeruzalę, tesudraudžia tave, šėtone! Argi šitas ne nuodėgulis, ištrauktas iš ugnies?" Jozuė stovėjo prie angelo, apsivilkęs nešvariais drabužiais. Angelas sakė stovintiems prie jo: "Nuvilkite nuo jo nešvarius drabužius!" O jam jis tarė: "Štai aš pašalinau tavo kaltę, dabar aprengiu tave puošniais rūbais!" Jis liepė: "Uždėkite jam ant galvos švarią mitrą!" Jie uždėjo jam mitrą ir apvilko rūbais. Viešpaties angelas stovėjo šalia. Viešpaties angelas kalbėjo Jozuei: "Taip sako kareivijų Viešpats: 'Jei vaikščiosi mano keliais ir atliksi tarnystę, tada teisi mano namus ir prižiūrėsi mano kiemus. Aš suteiksiu tau vietą tarp tų, kurie čia stovi. Klausykis, Jozue, vyriausiasis kunige, tu ir tavo draugai, žymūs žmonės, kurie sėdi su tavimi. Aš atvesiu savo tarną - Atžalą. Štai akmenį padėjau Jozuės akivaizdoje. Tame akmenyje yra septynios akys. Aš įrėšiu jame įrašą, - sako kareivijų Viešpats, - ir pašalinsiu šito krašto kaltę per vieną dieną."
39.
Malachijo
pranašystė
Žmonės gyvenantys tik sau nebus laimingi. Svarbu teisingai sudėti prioritetus, kad Dievas būtų pirmoje vietoje.
"Mano sandora su juo buvo gyvenimas ir ramybė, kad manęs bijotų ir gerbtų mano vardą. Tiesos įstatymas buvo jo burnoje, netiesos nebuvo jo lūpose. Jis su manimi vaikščiojo ramybėje ir tiesoje ir daugelį nukreipė nuo nuodėmės. Kunigo lūpos turėtų teikti žinių ir iš jo burnos bus ieškoma įstatymo, nes jis yra kareivijų Viešpaties pasiuntinys."
